Pradžia

Dešimtmečiu paskui estus. Gyventojus švelniai stumia iš elektros monopolio.

Naglis Navakas

Gegužės 7 d. Seimas vienbalsiai priėmė įstatymo pataisas, palaipsniui išstumsiančias elektrą perkančius gyventojus į rinką ieškoti komercinių elektros tiekimo pasiūlymų. Visa tai įvyks dešimtmečiu atsiliekant nuo estų ir procesą ištęsiant beveik iki teisinių ribų. Visgi, įstatyme įrašyta pakankamai saugiklių, kurie nuo neigiamų pasekmių turėtų apsaugoti tiek gyventojus, tiek politikus.

Už įstatymo pataisas balsavo visi 110 Seimo narių. Jomis visuomeninio tiekimo, t. y. elektros tiekimo gyventojams veikla 2021-23 m. palaipsniui bus atveriama konkurencijai.

„Svarbus įstatymas ir daugeliui mūsų. Nuo ateinančių metų pradžios turėsime palaipsniui pasirinkti elektros tiekėją, – Seimo salėje teigė Virgilijus Poderys, Energetikos komisijos pirmininkas. – Tikimasi, kad dėl konkurencijos, kaip ir telekomunikacijose, elektros energija vartotojams pigs.“

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. visi elektros vartotojai, kurie per 12 mėnesių nuo pernai gegužės iki šių metų birželio suvartojo daugiau, nei 5000 kWh elektros energijos, turės pasirašyti naują sutartį su pasirinktu elektros tiekėju. Po metų tą patį turės atlikti daugiau nei 1000 kWh atitinkamu laikotarpiu suvartoję gyventojai, dar po metų, 2023 m. – visi likę elektros vartotojai šalyje.

Apytikriai, jei per mėnesį vidutiniškai už elektrą mokate daugiau nei 40 eurų, jums tiekėją, ko gero, reikės rinktis jau nuo sausio. Jei jūsų elektros sąskaita nesiekia 40-ties, bet yra didesnė nei 12 eurų, tuomet luktelėsite dar metus. Be abejo, visuomet galite parodyti iniciatyvą ir pasirašyti sutartį su tiekėju nelaukdami sau paskirtos datos.

Visgi, tikimasi, kad patiems gyventojams smarkiai skaičiavimais užsiimti nereikės. Apie tai, kad elektros už reguliuojamą kainą įsigyti nebegalėsite, jus, informuos bendrovė, šiuo metu užsiimanti visuomeniniu tiekimu – „Ignitis“. Ji tai turės padaryti, kaip nurodyta įstatyme, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki tiekimo nutraukimo, tai yra, iki rugpjūčio 1 d.

Tuomet mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) lauks žinių iš tų gyventojų, kurie nenorės, kad jis perduotų jūsų duomenis elektros tiekėjams. Šie, gavę informaciją apie be elektros tiekėjo liksiančius klientus, turės keturis mėnesius jiems pateikti savo pasiūlymus.

Raginami ieškoti tiekėjo

Įstatymo esmė, visgi, yra ne galimybė pasirinkti tiekėją. Tikėtina, kad to patys nežinojote, bet tai padaryti galite jau nuo 2007 m. liepos 1 d. Anot energetikos reguliuotojo, nuo tada visi vartotojai tapo laisvaisiais vartotojais ir nevaržomai gali pirkti elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų.

Visgi, svarbiausia įstatymo pataisose yra visuomeninio tiekimo nutraukimas – gyventojai nebeturės galimybės likti prie reguliuojamos kainos. Išimtis galioja socialiai jautriems elektros vartotojams, tačiau ir jie turės palikti reguliuotojo prieglobstį, tiesa, su paskutine banga 2023 m.

Kaip ir kitiems be elektros tiekėjo likusiems vartotojams, elektros tiekimas nebus nutraukiamas. Tačiau vietoje anksčiau tuo privalėjusio užsiimti visuomeninio tiekėjo, jiems elektrą tieks garantinis tiekėjas. Jo paslaugos, tiesa, kiek brangesnės – į jo tiekiamos energijos kainą yra įskaičiuojama 25% priemoka.

Taip siekiama sukurti paskatą vartotojams įsivertinti savo energijos poreikius ir atsirinkti tinkamiausią energijos tiekėją. Atsiranda ir dar vienas palengvinimas – pasirašęs sutartį vartotojas nebegaus dviejų atskirų sąskaitų – vienos už elektrą, kitos – už tinklo paslaugas. Tokią dvigubą sąskaitą, pavyzdžiui, galite gauti dabar, nusprendę įsigyti paslaugas iš savo paslaugas gyventojams jau šiemet pasiūliusių tiekėjų.

Kitaip tariant, iki šiol gyventojų lįsti iš po monopolio sparno niekas nevertė. O ir panorusiems, net jei atsirasdavo tokią paslaugą pasiūlantis tiekėjas, kildavo ir kitų papildomų nepatogumų. Visa tai lėmė, kad nuo formalaus rinkos liberalizavimo niekas su valstybine monopolija į kovą ir nestojo. Tiesa, šiemet, pasinaudodamos susidariusia padėtimi didmeninėje elektros rinkoje, savo rinkos dalies ieškoti atėjo antrinės Latvijos ir Estijos valstybinių energetikos koncernų bendrovės.

Tarptautiniai įsipareigojimai

Mažmeninės elektros rinkos dereguliavimas bus ilgai lauktas žingsnis įgyvendinant dar 2009 m. Baltijos šalių patvirtintą Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP). BEMIP yra Europos Komisijos iniciatyva, skirta Baltijos valstybių energijos rinkų integravimui į ES, taip užbaigiant kurti bendrąją ES vidaus energijos rinką. Ji palaipsniui buvo pradėta kurti dar iki Lietuvai įstojant į ES – 1999 m.

Kaip jos tikslus apibūdino Europos Parlamentas 2009 m. direktyvoje dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, „siekiama visiems ES vartotojams – ir piliečiams, ir verslo subjektams – suteikti tikrą pasirinkimo galimybę, sukurti naujų verslo galimybių ir didinti tarpvalstybinę prekybą siekiant didesnio našumo, konkurencingų kainų ir aukštesnio lygio paslaugų standartų“.

BEMIP plane „visiškas mažmeninės rinkos atvėrimas“ buvo numatytas 2013-2015 m. laikotarpiui. Estai buvo pirmieji, savo rinką gyventojams realiai atvėrę 2013 m. Latvija luktelėjo iki laikotarpio pabaigos ir iš vietos monopolininko glėbio gyventojus išprašė 2015 m. Lietuva, savo ruožtu, delsė iki šiol. Pagal Seime priimtą grafiką, užbaigti tai, ką pažadėjome 2009-aisiais, sugebėsime pavėlavę dešimtmečiu. Tačiau ir tai gali būti negalutinė data.

Nėra kitos išeities

„Nėra čia kitos išeities. Vis tiek pagal Europinius teisės aktus mes iki 2025 m., norim nenorim, turim priimti tą liberalizavimą. Jo užbaigimą mes padarom dviem metais anksčiau. Tai teoriškai, jeigu būtų kokių problemų, bus galima jau galiojant įstatymui ir pratęsti tą terminą“, - prieš balsavimą Seime savo pastebėjimus užbaigė Jurgis Razma, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas.

Didžiausia liekanti elektros rinkos dereguliavimo rizika – politinė. Ši Vyriausybė ir šis Seimas sėkmingai priėmė įstatymo pataisas, kurios nuostatų įgyvendinimo procesą užkelia ant ateinančio Seimo ir Vyriausybės pečių. Visgi, jei po Seimo rinkimų susiformavęs parlamentas ar Vyriausybė nuspręstų, kad planas negeras, lieka pakankamai laiko jį pakeisti ar nukelti vėlesniam laikui.



Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/projektai/pasirinkite-tiekeja/desimtmeciu-paskui-estus-gyventojus-svelniai-stumia-is-elektros-monopolio.d?id=84316329